Sulčiaspaudė – vienas tų pirkinių, apie kuriuos žmonės arba atsiliepė labai gerai, arba sako, kad ji dulka spintelėje. Kur ta riba tarp naudingo prietaiso ir bereikalingo daikto? Pasidalinsiu savo metų patirtimi – atvirai, be pagražinimų.
Nuo skepticizmo iki kasdienės rutinos
Kai žmona pirmą kartą pasiūlė pirkti sulčiaspaudę, buvau skeptiškas. Atrodė kaip dar vienas virtuvės prietaisas, kuris po mėnesio dulkės spintelėje. Turėjome ir maišytuvą, ir citrusinių spaudyklę – kam dar vienas daiktas ant stalviršio?
Pirmą kartą nuomonę pakeičiau, kai kolega darbe atsinešė termosą su šviežiomis burokėlių ir imbiero sultimis. Paragavau ir supratau – tai visiškai kitoks gėrimas, nei kas parduodama plastikiniuose buteliukuose.
Pirmieji bandymai ir klaidos
Pirmą savaitę bandžiau spausti viską iš eilės. Bananai sulčiaspaudėje – bloga idėja, beje. Morkos su obuoliais – puiku. Špinatai su citrina ir obuoliu – netikėtai skanu. Pamažu supratau, kokie deriniai veikia, o kokie ne.
Didžiausia pamoka buvo ta, kad sulčiaspaudę reikia plauti iš karto. Palikus valandai, likučiai pridžiūsta ir valymas tampa tikru iššūkiu. Dabar turiu rutiną – spaudžiu, geriu, plaunau. Užtrunka gal dešimt minučių nuo pradžios iki galo.
Kas pasikeitė per metus
Po metų galiu pasakyti atvirai – tai vienas geriausių pirkinių, kuriuos esame padarę virtuvei. Ryte geriame morkų ir obuolių sultis, kartais pridedu imbiero. Vakarais kartais pasidarau agurko ir mėtų gėrimą.
Pastebėjau kelis konkrečius pokyčius. Oda atrodo geriau, rečiau sergu peršalimu, o svarbiausia – nebeperku sulčių parduotuvėje. Per metus sutaupiau tikrai nemažai, nes šviežios sultys kavinėse kainuoja tris keturis eurus už stiklinę.
Žmona pradėjo eksperimentuoti su receptais – burokėliai su apelsinu, agurkai su mėtomis, ananasas su imbieru. Kiekvieną savaitę atrandame ką nors naujo. Virtuvėje atsirado speciali lentyna vaisiams ir daržovėms, kuriuos perkame tik sulčioms.
Vaikai irgi įsitraukė. Vyresnysis pats renkasi ingredientus ir kuria savo mišinius. Kai kurie jo eksperimentai – gana drąsūs, tačiau tai puikus būdas supažindinti vaikus su daržovėmis be prievartos.
Kitas netikėtas privalumas – mažiau maisto atliekų. Obuoliai, kurie jau truputį suminkštėję ir nebetinka valgyti, puikiai tinka sulčioms. Morkos, kurias anksčiau būtume išmetę – irgi eina į sulčiaspaudę.
Kur ieškoti informacijos prieš perkant
Jei svarstote apie sulčiaspaudę, rekomenduoju pirmiausia pagalvoti, kiek dažnai realiai ją naudosite. Jei atsakymas – bent tris kartus per savaitę, investicija tikrai atsipirks.
Prieš pirkdamas, ilgai skaičiau atsiliepimus ir palyginimus. Daug naudingos informacijos radau kuvings.lt – ten galima palyginti modelius, paskaityti apie technologijas ir pasirinkti pagal savo poreikius.
Svarbiausia – nepirkti pigiausio varianto. Pigios sulčiaspaudės dažnai prastai spaudžia lapines daržoves ir greitai genda. Geriau investuoti šiek tiek daugiau ir turėti aparatą, kuris tarnaus ilgai.
Ar rekomenduočiau kitiems
Taip, be jokių abejonių. Tačiau su viena išlyga – reikia būti pasiruošusiam tai padaryti rutinos dalimi. Sulčiaspaudė nėra stebuklingas prietaisas, kuris pats viską padarys. Reikia pirkti vaisius ir daržoves, spausti, plauti. Tačiau kai tai tampa įpročiu, nebegalvojate apie tai kaip apie papildomą darbą.
Mano tėvai, pamatę rezultatus, irgi nusipirko. Mama dabar sako, kad tai geriausias dovana, kurią sau padarė. Ir aš su ja visiškai sutinku.
