Pernai žiemą pažįstamas Andrius paskambino sunerimęs – jo šildymo katile nuolat kyla slėgis, apsauginis vožtuvas pradeda leisti vandenį, ir jis kas kelias dienas turi papildyti sistemą. Meistras, atvykęs diagnozuoti problemos, pirmiausia paklausė apie vieną konkrečią detalę, apie kurią Andrius niekada nebuvo pagalvojęs.
Kodėl šildymo sistemoje kyla slėgis
Kai vanduo šildomas, jis plečiasi – tai elementari fizika. Uždaroje šildymo sistemoje tam papildomam tūriui reikia kažkur tilpti. Jei nėra kur, slėgis auga ir sistema pradeda veikti avariniame režime.
Daugelyje namų ši problema sprendžiama nuo pat sistemos sumontavimo ir savininkai apie tai net nesusimąsto. Bet jei sprendimas susidėvi arba buvo parinktas neteisingas iš pradžių, simptomai pasirodo greitai – ypač šalčiausiais mėnesiais, kai sistema dirba pilnu pajėgumu.
Kai kurie savininkai bando spręsti problemą nuolat papildydami sistemą nauju vandeniu. Bet tai tik maskuoja simptomą ir ilgainiui kenkia sistemai – šviežias vanduo neša deguonį, kuris spartina koroziją vidinėse vamzdžių sienelėse.
Kaip veikia slėgio kompensavimo mechanizmas
Principas paprastas – sistemoje sumontuojamas specialus indas su guminiu membranu. Viena pusė pripildyta azoto arba oro, kita jungiasi prie šildymo sistemos. Kai vanduo plečiasi, perteklius patenka į indą, spausdamas dujų pagalvę. Kai atvėsta – grįžta atgal.
Tinkamai parinktas išsiplėtimo indas šildymo sistemai turi atitikti bendrą sistemos vandens tūrį ir maksimalią darbo temperatūrą. Per mažas indas nesugebės kompensuoti viso plėtimosi, per didelis – nereikalinga investicija, nors ir nepakenks.
- Indas kompensuoja vandens plėtimąsi ir susitraukimą keičiantis temperatūrai.
- Apsaugo katilą ir vamzdyną nuo perkrovos ir avarinių situacijų.
- Membrana turi būti tikrinama kas kelerius metus – ji gali nusidėvėti.
- Montavimo vieta paprastai šalia katilo, bet gali būti ir atskirame taške.
Reguliari priežiūra apsiriboja slėgio patikrinimu – tai galima padaryti pačiam su paprastu manometru.
Andriaus pamoka ir kaip nepakartoti jo klaidos
Paaiškėjo, kad Andriaus namuose indas buvo sumontuotas prieš penkiolika metų ir niekada netikrintas. Membrana buvo praplyšusi, todėl indas nebeatlieka savo funkcijos. Po pakeitimo sistema iškart stabilizavosi.
Kitas svarbus aspektas – indo talpa turi atitikti sistemos dydį. Per mažas indas reikš, kad jis perpildomas ir apsauginis vožtuvas nuolat veikia. Per didelis – neefektyviai naudojama erdvė, bet sistemos darbui tai nekenkia.
Specialistai rekomenduoja šią detalę tikrinti bent kartą per dvejus metus. Požymiai, kad kažkas negerai: dažnas slėgio kilimas, apsauginio vožtuvo veikimas, poreikis reguliariai papildyti vandenį. Jei pastebite bent vieną iš šių ženklų, verta pasikviesti meistrą.
Prevencinis patikrinimas kainuoja kelias dešimtis eurų, o nauja detalė – nuo šimto iki kelių šimtų, priklausomai nuo talpos. Palyginti su galimais nuostoliais dėl sistemos avarijos, tai nedidelė kaina ramybei.